2017 m. gegužės 20 d., šeštadienis

Vladimiras Leninas. Apie valstybę

Pastoviai porinama, esą mes gyvename „demokratinėje“ ir „teisinėje“ valstybėje, kurioje garantuojamos žmogaus teisės, laisvės ir pan. O praktika rodo, kad vadinamojoje demokratijoje valdžiai į paprastų žmonių reikalus – tiesiog nusispjauti. Verčiau rūpinamasi didžiųjų turtuolių interesais. Tačiau ar iš vis susimąstome, kodėl taip yra, kas apskritai yra toji „valstybė“, „demokratija“ ir t. t.? Išsamūs atsakymai į šiuos bei kitus klausimus – Lenino paskaitoje „Apie valstybę“.

2017 m. gegužės 19 d., penktadienis

Ho Ši Minas. Mano kelias į leninizmą

1890 m. gegužės 19 d. gimė Vietnamo nacionalinio išsivadavimo ir komunistinio judėjimų lyderis, socialistinio Vietnamo kūrėjas, Ho Ši Minas (1890–1969). Visą savo gyvenimą paskyręs savo šalies išvadavimui nuo kolonializmo jungo, buvęs aktyviu tarptautinio komunistinio judėjimo veikėju, jis iki šiolei lieka didžiu patriotizmo ir internacionalizmo pavyzdžiu. Šia proga savo skaitytojams siūlome susipažinti su „Marksisto bibliotekos“ skelbiamu jo rašiniu, „Mano kelias į leninizmą“, kuriame jis paaiškina, kas atvedė jį į kovotojų už komunizmą gretas.

2017 m. gegužės 12 d., penktadienis

Pergalės šešėlis

Vertėjo komentaras: Štai ir prabėgo Gegužės 9-oji... daugelis prilipę prie televizorių, spoksojo į Maskvoje Pergalės dienos minėjimą, į nemirtingo pulko eiseną. Stebint plevėsuojančias Vlasovo vėliavas, juodaskvernius šventikus, carinės Rusijos atributus, pompastines eisenas ir ant uždengto V. Lenino Mauzoliejaus užsilipusį pagrindinį Mafijos bosą, rėžiantį prakalbą apie rusų pasaulio vienybę, į trečią planą nutrenktas raudonas vėliavas, mąstančiam piliečiui negali nekilti viena mintis – istorinė atmintis Rusijos kapitalistų naudojama savais tikslais. Pergalės šventė pavirto į šešėlį to, kuo ji buvo TSRS laikais... ši šventė Rusijos kapitalistų klasės naudojama savais tikslais... pamirštama, kad šį karą laimėjo Tarybinė liaudis, gynusi Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos idealus...

2017 m. gegužės 11 d., ketvirtadienis

Pergalės diena

Gegužės 9-ą dieną milijonai žmonių visame pasaulyje su meile ir pagarba širdyse minėjo didžią istorinę datą – Pergalės dieną. Kokios pergalės? – Lietuvoje toks klausimas gali kilti ne vienam jaunosios kartos atstovui. Ogi pergalės, ne tik išlaisvinusios daugybę tautų nuo hitlerinio fašizmo jungo, bet ir laidavusios jų fizinį išlikimą.

2017 m. gegužės 7 d., sekmadienis

Petras Cvirka. Lietuvio tėvynės balsas

Artėja Gegužės 9–oji – didžiosios pergalės prieš vokiškąjį fašizmą diena. Diena pergalės, kuri faktiškai išgelbėjo rytų ir vidurio Europos tautas, tame tarpe lietuvių, ne tik nuo visiško pavergimo, bet ir fizinio sunaikinimo. Tačiau pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje stengiamasi visais įmanomais būdais klastoti istoriją pagal įsivyravusius antikomunizmo ir rusofobijos kanonus; todėl užtušuojama ir tikroji 1945 m. gegužės 9 d. reikšmė. Žemiau pateikiamas dar 1943 m. išėjęs rašytojo P. Cvirkos (1909–1947) straipsnis „Lietuvio tėvynės balsas“ šią reikšmę visu aiškumu perteikia iš lietuvio patrioto perspektyvos.

2017 m. gegužės 6 d., šeštadienis

„Kairieji“ išsivysčiusiose pasaulio šalyse

Šiandienos kairieji, ypač gyvenantys išsivysčiusiose šalyse (tame tarpe ir Rusijos Federacijoje) – tai aktyvistų grupelės, skaitlingos partijos ir net internacionalai, kurie pasisako „už viską, kas gera“, veikia pagal principą „kažką juk reikia daryti“, tačiau dažnai ignoruoja teorinius klausimus ir taip vis giliau klimpsta į ekonomizmo liūną.

2017 m. gegužės 5 d., penktadienis

Antonijus Gramšis. Mūsų Marksas

Šių metų gegužės 5 d. minime didžio mąstytojo, mokslininko ir revoliucionieriaus, mokslinio komunizmo kūrėjo, KARLO MARKSO (1818–1883) 199–ąsias gimimo metines. Šia proga savo skaitytojų dėmesiui pateikiame italų marksisto, žymaus III Internacionalo (Kominterno) veikėjo ir politinio kalinio, A. Gramšio (1891–1937) straipsnį „Mūsų Marksas“, parašytą 1918 m. buvusio 100–ojo Markso jubiliejaus proga. Tačiau ir šiandien, besibaigiant antrajam Markso šimtmečiui, pagrindinė teksto mintis lieka aktuali.

2017 m. gegužės 4 d., ketvirtadienis

„Žaibo kirtis 2017“ – Lietuvos kariai rengiami kovai prieš protestuojančius piliečius

Antradienį, gegužės 2 d., Marijampolėje ir Vilkaviškyje buvo galima pamatyti Lietuvai neįprastą reginį: į abiejų miestų centrus išėjusios protestuotojų minios užėmusios centrinius valdžios pastatus, o jų jėga numalšinti įvestos greitojo reagavimo karinės pajėgos. Bet tai ir buvo tik reginys, o ne realūs įvykiai – čia vyko balandžio 28 d. prasidėjusios ir iki gegužės 7 d. besitęsiančios nacionalinės karinės pratybos „Žaibo kirtis 2017“ (TV 3).

2017 m. gegužės 1 d., pirmadienis

Gegužės 1–oji: šventė, kova, ar letargo miegas?


Atėjo ir praėjo Gegužės 1–oji – šiuolaikiniuose lietuviškuose kalendoriuose „Tarptautinės darbo dienos“ pavadinimu žymima nedarbo diena. Visame pasaulyje – nuo Prancūzijos iki Graikijos, nuo Indijos iki Brazilijos, nuo Kambodžos iki Korėjos – šimtai, tūkstančiai ir net milijonai darbo žmonių išėjo į gatves protestuodami prieš neteisybę ir kapitalistinį išnaudojimą. Apie tai rašė net lietuviškoji spauda (Diena.lt). Bet kaipgi yra pas mus?

2017 m. balandžio 22 d., šeštadienis

Aleksandras Gudaitis-Guzevičius. Iljičiaus žodis

V. Lenino gimimo dienos proga savo skaitytojams siūlome lietuvių rašytojo ir politinio veikėjo, A. Gudaičio-Guzevičiaus straipsnį „Iljičiaus žodį“, kuriame autorius pasakoja apie tai, kokią reikšmę Lenino istorinė asmenybė turėjusi jo paties gyvenimo kelyje – pradedant nuo vaikystės Spalio revoliucijos metais iki tapimo revoliucionieriumi profesionalu – pogrindiniu LKP darbuotoju. Ypač rekomenduojame socializmo idėjomis besidominčiam jaunimui.

Leninas ir šiandiena

1870 m. balandžio 22 d. gimė žmogus–legenda, įėjęs į istoriją ne tik kaip genialus marksistas, tiek teorijos, tiek praktinio veikimo meistras, bet kaip Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos organizatorius, kaip pirmosios pasaulyje darbo žmonių valstybės, Tarybų Sąjungos, vadovas – VLADIMIRAS ILJIČIUS LENINAS.

2017 m. balandžio 16 d., sekmadienis

JAV išpuolis Sirijoje – Trečiojo pasaulinio karo link?

Vos prieš keletą mėnesių daugybė tariamų „antisistemininkų“ Lietuvoje ir pasaulyje džiūgavo D. Trampo išrinkimu į JAV prezidento postą – esą dabar „prasidėsiančios permainos“ – pasibaigsią imperialistiniai karai, būsianti likviduota NATO, taikingai susitarta su Kinija bei Rusija ir t. t. ir pan. Bet praeitos savaitės įvykiai – keturioliką gyvybių nusinešęs JAV išpuolis Sirijos Al Šairato oro pajėgų bazėje (RT) – patvirtina, ką mes sakėme nuo pat pradžios (Daug triukšmo dėl Trampo) – kad Trampas tėra ir tegali būti tik nauju tos pačios grobuoniškos sistemos veidu.

2017 m. balandžio 6 d., ketvirtadienis

Aistros dėl popiergalio

Vis tęsiasi kalbos apie kovo 30 d. sensaciją – Berlyno archyvuose dirbantis Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius L. Mažylis paskelbė radęs 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos respublikos nepriklausomybės akto originalą: valdžios atstovai ir šiaudiniai mūsų „patriotai“ nuo landsberginių konservatorių iki tautininkų – visi – puolė į euforiją, džiaugdamiesi tikru ar tariamu šio dokumento atradimu (Lietuvos žinios).

2017 m. balandžio 2 d., sekmadienis

Sistemos nežmoniškumo auka

Egidijus Anupraitis
Ištisą savaitę plačiai aptarinėjama visos Lietuvos dėmesį pritraukusi tragedija – tai, kaip dvidešimt šešių metų E. Anupraitis Kauno r. Gaižėnų kaime išžudė savo šeimą – abu tėvus, močiutę ir dėdę, palikdamas gyvą senelį (Lrytas). Vieni šventeiviškai klausia – „kaip jis šitaip galėjo?“, kiti tiesiog stebisi, nesuvokdami, kas paskatino jauną žmogų tokiam drastiškam žingsniui. Bet iš tiesų tiek patys Gaižėnų įvykiai, tiek visa dienos švieson išėjusi įtariamojo žudiko gyvenimo istorija atveria skaudžias buržuazinės visuomenės piktžaizdes. 

2017 m. kovo 28 d., antradienis

Kovos ir laimės šauklys – Maksimas Gorkis

1868 m. kovo 28 d. gimė rašytojas–komunistas, kaip klasikas įėjęs ne tik į rusų, o ir pasaulinės literatūros istoriją, M. Gorkis (1868–1936). Kaip lygus tarp lygių literatūriniu meistriškumu stovintis greta Tolstojaus, Dostojevskio ir kitų didžiųjų, šiandien Lietuvoje ir apskritai buvusiųjų tarybinių respublikų erdvėje, jis nureikšminamas, siekiamas išstumti iš viešosios erdvės dėl jo kūrybą persmelkiančių revoliucinių idėjų. Šia proga savo skaitytojų dėmesiui pateikiame lietuvių rašytojo, Aleksandro Gudaičio–Guzevičiaus (1908–1969) straipsnį, išėjusį 1968 m. žymint Gorkio šimtmetį.