2017 m. kovo 28 d., antradienis

Kovos ir laimės šauklys – Maksimas Gorkis

1868 m. kovo 28 d. gimė rašytojas–komunistas, kaip klasikas įėjęs ne tik į rusų, o ir pasaulinės literatūros istoriją, M. Gorkis (1868–1936). Kaip lygus tarp lygių literatūriniu meistriškumu stovintis greta Tolstojaus, Dostojevskio ir kitų didžiųjų, šiandien Lietuvoje ir apskritai buvusiųjų tarybinių respublikų erdvėje, jis nureikšminamas, siekiamas išstumti iš viešosios erdvės dėl jo kūrybą persmelkiančių revoliucinių idėjų. Šia proga savo skaitytojų dėmesiui pateikiame lietuvių rašytojo, Aleksandro Gudaičio–Guzevičiaus (1908–1969) straipsnį, išėjusį 1968 m. žymint Gorkio šimtmetį.

2017 m. kovo 23 d., ketvirtadienis

Bhagatas Singhas – Indijos Če Gevara

Kone visi kažką žinosime apie Indiją – tolimą šalį, garsėjančią daugelio tūkstančių metų senumo istorija ir kultūra, 1948 m. nepriklausomybę paskelbusią, bet iki šiolei didžiuliame skurde skęstančią buvusią Britanijos imperijos koloniją. Istorijos pamokose būsime girdėję ir apie Mohandą Gandį, ir vadinamąjį nesmurtinio pasipriešinimo judėjimą, kuriam pastarasis vadovavo. Bet retas žinos apie Bhagatą Singhą – indų nacionalinio išsivadavimo kovotoją, marksistą, laikomą „Indijos Če Gevara“.

2017 m. kovo 19 d., sekmadienis

Apklausos Graikijoje: komunistai – trečia populiariausia partija

Lietuvoje mokytojai, profesoriai ir „ekspertai“ mus tikina, esą socializmas ir komunizmas – naivi utopija, niūrus praeities reliktas, ar tiesiog miręs reikalas; tuo tarpu graikai mano kitaip: naujos, kovo 18 d. savaitraščio „Proto thema“ paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad Graikijos Komunistų Partija (GKP) – trečia populiariausia partija šalyje (iefimerida.org).

2017 m. kovo 18 d., šeštadienis

Nikos Motas. Karlas Marksas: žmogus, visiems laikams pakeitęs pasaulį

„Kovo 14 dieną, be penkiolikos trys popiet, nustojo mąstęs didžiausias šių laikų mąstytojas. Jis buvo paliktas vienos vos dviem minutėms; įėję į kambarį, radome jį krėsle ramiai užmigusį – bet jau amžinai.“* Tokiais žodžiais F. Engelsas pradėjo savo kalbą per K. Markso laidotuves Londono Haigeito kapinėse. Šiais metais minime 138-ąsias didžiausioji visų laikų žmonijos mąstytojo mirties metines; metines žmogaus, kuris pasaulį ne tik aiškino, bet ir keitė. Ir iš tiesų – Markso teorinis darbas tapo socialinių permainų pagrindu, išryškindamas mokslinį klasių kovos, kaip varomosios istorijos jėgos, supratimą.

2017 m. kovo 17 d., penktadienis

Iškrypėlių diktatūra Švedijoje: vaikų tvirkinimas tampa valstybine politika

Žinių kanalas „RT“ praneša apie nerimą keliantį reiškinį Švedijoje: šalyje veikia valstybės išlaikomos „lyties tyrimo komandos“, kurių paskirtis – daryti „vaikų ir jaunimo analizę, siekiant nustatyti jų lytinį tapatumą ir padėti jiems pasikeisti lytį“ (RT); kaip liudija Švedijos dienraštis „Aftonbladet“, (Alftonbladet) Stokholme veikiančios Astridos Lindgren vardo Vaikų ligoninėje psichiatre dirbanti L. Frisen teigė, esą praėjusiais metais visoje Švedijoje dėl aukščiau minėtųjų komandų pagalbos kreipėsi net 197 vaikai ir jaunuoliai.

2017 m. kovo 16 d., ketvirtadienis

Rygoje – buvusių esesininkų ir jų gerbėjų paradas

Kaip ir kiekvienais metais, kovo 16 d. Rygos gatvėmis žingsniavo hitlerinei Vokietijai tarnavę Latvijos „Waffen SS“ legiono veteranai, jų palikuonys ir idėjiniai šalininkai – šitaip jie mini latvių esesininkų „kovą prieš bolševizmą“ ir neva „už nepriklausomybę“, žymėdami tą pačią dieną 1944 m. vykusį pastarųjų mūšį su Raudonosios armijos daliniais. Eisenoje dalyvavo daugiau, kaip 1000 žmonių; tame tarpe ir grupė iš Lietuvos atvažiavusių „patriotų“.

2017 m. kovo 14 d., antradienis

Frydrichas Engelsas. Kalba prie Markso kapo

1883 m. kovo 14 d. Londone mirė genialus mąstytojas, mokslininkas ir revoliucionierius, K. Marksas; nors jo laidotuvėse tedalyvavo vos 11 artimiausiojo rato žmonių, jo vardas, darbai ir idėjos ne tik neišblėso, bet išpopuliarėjo po visą pasaulį, suteikdamos mokslinį atsakymą į kapitalistinę visuomenę slegiančias problemas ir nubrėždamos aiškų politinės kovos kelią darbo žmonių išsivadavimui; išlikdamos aktualios ir šiandien – nepaisant marksizmo atžvilgiu taikomo nutylėjimų, šmeižimų ir stataus melo politikos. Šia proga savo skaitytojų dėmesiui pateikiame istorinį dokumentą – F. Engelso kalbą laidojant Marksą.

2017 m. kovo 11 d., šeštadienis

Kovo 11–oji: šventė buržujams ir lengvatikiams

Kol dauguma lietuvių sutiko dar vieną eilinį savaitgalį, gailėdamiesi nebent to, kad negaus papildomos nedarbo dienos, „padorioji ir lojalioji“ miesčionija išėjo į didžiųjų šalies miestų gatves sudalyvauti oficioziniuose taip vadinamos nepriklausomybės dienos renginiuose. Valdiškuosius „patriotinius“ paradus bent Vilniuje, kaip jau įprasta, sekė „alternatyvus“ – fašistuojančių tautininkų šventinis pasivaikščiojimas, šį kartą neapsiėjęs be iškilmingai neštų JAV vėliavų (Delfi).

2017 m. kovo 10 d., penktadienis

Garsiausio visų laikų narkobarono sūnaus liudijimai apie jo tėvo bendradarbiavimą su CŽV.

Turbūt geriausiai žinoma figūra narkotikų pasaulyje buvo ir tebėra Pablo Eskobaras. Šiam Kolumbijos Medelinų kartelio įkūrėjui abejingų nėra: vieniems jis kelia pasišlykštėjimą, kiti (ne be Holivudo pagalbos) jį bando romantizuoti. Tačiau, kaip dabar aiškėja – vienas didžiausių ir turtingiausių istorijoje narkobaronų tebuvo JAV imperializmo marionetė.

2017 m. kovo 9 d., ketvirtadienis

Už valdžiai neparankią knygą – byla ir kratos

Tokia tampa „demokratine“ vadinamos Lietuvos respublikos tikrovė: kovo 8 d. Vilniuje atlikta eilė kratų, pradedant P. Masilionio vadovaujamos „Politikos“ leidyklos patalpomis, siekiant konfiskuoti visus iki paskutinio G. Sapožnikovos knygos „Išdavystės kaina. Kaip buvo žudoma Tarybų Sąjunga ir kas nutiko tiems, kurie ją bandė gelbėti“, egzempliorius.

2017 m. kovo 8 d., trečiadienis

Tarptautinė moterų solidarumo diena

Kovo 8 d. minime Tarptautinę moterų solidarumo dieną: didžioji dalis lietuvių šia proga sveikina moteris, ypatingai mylimąsias ir žmonas. Tik saujelė urvinio antikomunizmo spazmų kamuojamų „patriotų“ atvirai neigia šią šventę dėl taip vadinamo „sovietinio tvaiko“. Bet ir dauguma šią dieną švenčiančių moterų bei jas sveikinančių vyrų menkai tenutuokia pačios datos istorinės potekstės bei prasmės.

2017 m. kovo 7 d., antradienis

Vilniaus Universiteto profesorius prabyla apie kapitalistinę Lietuvą

Profesorius Alvydas Jokubaitis
Toliau brangstant maistui, sunkėjant pragyvenimui ir tęsiantis masinei emigracijai (evakuacijai) į Vakarus, mūsų oficialieji ekonomistai ir kiti „specialistai“ postringauja apie esą „gerėjantį (– kam?) gyvenimą“. Bet ir čia išgirstame balsą, tariantį karčias, tačiau nepaneigiamas tiesas: „Visa dabartinė Lietuva tapo didelio pilietinio ir žmogiškojo susvetimėjimo fabriku... Karaliumi tapo kapitalas...“, tuo tarpu „Lietuvos elitas nesirūpina beturčiais, neklauso jų išminties, ir už tai bus nubaustas.“, – ir taip šneka ne koksai „marginalas“ ar „radikalas“, ne „vatnikas“ ir juo labiau ne marksistas ar komunistas, o Vilniaus Universiteto profesorius A. Jokubaitis, neseniai LRT.lt vyriausiajam redaktoriui V. Laučiui duotame interviu (LRT).

2017 m. kovo 4 d., šeštadienis

Artūras Regratis – lietuvių proletarų poetas

1894 m. kovo 4 d. Žemaitkiemio miestelyje (Ukmergės raj.) gimė Kazys Šlaitas, savu laiku po A. Regračio slapyvardžiu pagarsėjęs lietuvių poetas, visuomeninis bei politinis veikėjas, komunistas revoliucionierius.

2017 m. vasario 28 d., antradienis

Estijos valdžia siūlo steigti tribunolą „komunizmo nusikaltimams“ tirti

Tokia žinia išėjo praeitos savaitės gale Estijos Teisingumo ministerijai nusiuntus siūlymą Lietuvos Teisingumo ministerijai prisidėti prie aukščiau minimo projekto. Lietuvos valdžios atstovai dar „tik derina“ savo poziciją šiuo klausimu, bet, kaip žinia, buvęs teisingumo ministras J. Bernatonis 2015 m. viešėdamas Estijoje išreiškė pritarimą tokiai iniciatyvai; tuo tarpu Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorius J. Žilinskas tikina, esą šitokios įstaigos sukūrimas padėtų „siekiant įtvirtinti istorinę atmintį“ (Delfi).

2017 m. vasario 25 d., šeštadienis

Tiesa aiškėja: Tomą Dobrovolskį nužudė fašistuojantys „patriotai“

Praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo tragiškos naujametinės 2015-ųjų nakties, kurią Vilniuje prie Vingrių g. 17 esančio „Psichbario“ buvo mirtinai sumuštas kompozitorius T. Dobrovolskis, byla pagaliau pasiekusi teismą (15 min), prieš kurį stoja eilė asmenų, įtariamų prisidėjus prie pastarojo nužudymo.