2017 m. birželio 22 d., ketvirtadienis

Tiesa apie Didįjį Tėvynės Karą ir Lietuvą jame

Lietuviškoji divizija žygiuoja iš Šiaulių į Vilnių
Mūsų laikmetyje yra išpilta be galo daug purvo ant Tarybų Sąjungos. Įvairiomis manipuliacijomis stengiamasi netgi apjuodinti jos pergalę Didžiajame Tėvynės Kare, nutylimos įvairios šio karo pusės, skleidžiami mitai apie TSRS „draugystę“ su fašistine Vokietija, išdavikišką TSRS politiką kovojančių prieš fašizmą armijų atžvilgiu ir t.t. Birželio 22 d. – Didžiojo Tėvynės Karo pradžios diena – yra puiki proga paneigti šiuos mitus ir parodyti tikrąjį to laiko vaizdą. Žinoma, mitų apie Didįjį Tėvynės Karą yra sukurta tiek daug, kad tam, kad visus juos paneigtume, turėtume parašyti knygą. Tad čia mes trumpai išanalizuosime tik dalį tų mitų ir pateiksime bendrą to laiko tikrovės vaizdą.


2017 m. birželio 14 d., trečiadienis

Nemirtingas Če Gevaros pavyzdys

Šiandien prieš 89–erius metus Argentinoje gimė Ernestas Če Gevara. Visame pasaulyje įgijęs kone legendinio kovotojo už teisingumą statusą, mūsuose ši asmenybė palyginus mažai kam težinoma, nors vargu ar rastume bent vieną, kuris nebūtų matęs Če Gevaros atvaizdo. Todėl, nepretenduodami į išsamią jo biografiją, šiandienos proga tiesiog pamąstykime apie tai, kas jisai buvo, o taip pat, kuo ir kodėl šiandien yra aktualus šis žmogus.

Ernestas Če Gevara (Fidelio Kastro kalba 1967 m. spalio 18 d.)

1928 m. birželio 14 d. Argentinos Rosarijaus mieste gimė vienas žymiausių XX amžiaus veikėjų, iki šiolei socialistinės revoliucijos simboliu laikomas žmogus–legenda Ernestas Če Gevara. 89ojo E. Gevaros gimtadienio proga siūlome susipažinti su F. Kastro kalba, pasakyta Če Gevaros atminimui 1967 m. spalio 18 d. – joje aptariamas didžiojo argentiniečio gyvenimas, iki šiolei išliekanti jo istorinė reikšmė (žr. video apačioje).

2017 m. birželio 11 d., sekmadienis

Marksizmas ir proletariato diktatūra

Visi esame prisiklausę pasakų apie šiandien neva klestinčią „laisvę ir demokratiją“ ir baisiausiąją „sovietų diktatūra“. Tačiau gyvenimas griauna melagingus mitus. Blaivesni protai ima abejoti, dažniausiai visgi nerasdami aiškių atsakymų į rūpimus klausimus. Tam ir yra marksizmas – mokslas apie visuomenės ir pasaulio vystymosi dėsningumus. Rusiškai įgarsintame (su lietuviškais subtitrais) dokumentiniame filme, Marksizmas ir proletariato diktatūra – visa tiesa apie tai, kas yra valstybė, kokia jos esmė, kam tarnauja vadinamoji „demokratija“ ir kas iš tiesų yra toji „proletariato diktatūra“. Rekomenduojame kiekvienam, trokštančiam pažinti tiesą!

2017 m. birželio 10 d., šeštadienis

Dimitris Koucoumbas. Spalio revoliucijos reikšmė perėjimo iš kapitalizmo į socializmą-komunizmą laikotarpiu

D. Koucoumbas
Stipriausios Europoje darbo žmonių partijos, Graikų Komunistų Partijos (GKP) Generalinis sekretorius, D. Koucoumbas teigia, kad ir dabar, praėjus šimtui metų nuo Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos, visiems, siekiantiems kovoti už socialinį teisingumą ir geresnės visuomenės sukūrimą, būtina studijuoti ir objektyviai įvertinti šių klastojamų ir begėdiškai iškraipomų istorinių įvykių duotą patyrimą. Apie šiandieninę Spalio revoliucijos reikšmę – tarptautiniame komunistų žurnale išėjęs D. Koucoumbo straipsnis.

2017 m. birželio 9 d., penktadienis

Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai: išeitis ar eilinė demagogija?

Pastaruoju metu vėl girdisi šnekos apie „naująjį Sąjūdį“, kaip tariamą dabartinės Lietuvos visuomenės problemų – socialinės nelygybės, augančio skurdo, emigracijos, fizinio bei moralinio degradavimo – sprendimą. Antai birželio 3 d. atvirą kvietimą kurti „naują tautos sąjūdį“ paskelbė R. Paksas, o birželio 7 d. Lietuvos mokslų akademijoje susirinkę vadinamojo Vilniaus forumo atstovai su prof. V. Radžvilu priešakyje, klausėsi pranešimų apie „Sąjūdžio viziją XXI amžiaus Lietuvai“. Kas tai yra tas „naujo sąjūdžio“ lozungas: išeitis, priešnuodis įsiviešpatavusiam blogiui, ar tik eilinė visuomenės „gerintojų“ demagogija?

2017 m. birželio 7 d., trečiadienis

„Jūs nepraeisit!“ – protestuojančių graikų atsakas NATO kariams

Toks šūkis skambėjo praeitą penktadienį (birželio 2 d.) iš Albanijos į šiaurės Graikiją įvažiavus NATO karinės technikos vilkstinei. Keli šimtai ryžtingai nusiteikusių protestuotojų, Graikijos Kompartijos (GKP) ir Komjaunimo (GKJ) vėliavomis nešini, gyva grandine užblokavo vakarietiškos „laisvės ir demokratijos“ nešėjams kelią į savo šalies gilumą (žr. video apačioje).

Aleksandras Gudaitis-Guzevičius. Kūrybinės autobiografijos patirtis

1908 m. birželio 7 d. gimė lietuvių rašytojas, dramaturgas, kultūros bei politikos veikėjas, Aleksandras Gudaitis–Guzevičius (1908–1969), „Kalvio Ignoto“ teisybės bei kitų istorinių romanų autorius. Pats tarpukario metais buvęs komunistu–pogrindininku, rašytojas savo kūryboje nušvietė Lietuvos revoliucinio judėjimo istoriją giliu idėjiškumu, kovos aistra ir žmogiškosios laisvės teigimu pulsuojančiuose romanų bei apsakymų puslapiuose. Kaip ir daugelis kitų žymių mūsų nacionalinės kultūros šviesulių, Gudaitis–Guzevičius yra begėdiškai stumiamas istorinėn užmarštin. Todėl mes, minėdami Gudaičio–Guzevičiaus gimimo metines ir populiarindami rašytojo kūrybą, kviečiame savo skaitytojus susipažinti su jo rašytu autobiografiniu straipsniu.

2017 m. birželio 3 d., šeštadienis

Pagerbtos Pirčiupių aukos

1944 m. birželio 3 d. mūsų gimtąją žemę okupavę fašistiniai barbarai negailestingai susidorojo su Dzūkijoje esančio Pirčiupių kaimo gyventojais dėl jų ryšių su už laisvę kovojusiais tarybiniais Lietuvos partizanais, kurių netoliese, Rūdininkų girioje įsikūrusiam štabui, vadovavęs žymus LKP veikėjas, G. Zimanas: mat hitlerininkus papiktinęs aršus vietinių pasipriešinimas, daręs vokiečių kariuomenei tiek materialinius, tiek gyvybinius nuostolius.

2017 m. birželio 2 d., penktadienis

Michailas Bugakovas. Kuo kvepia lietuviškas kapitalizmas?

Ar dar kas prisimena, nuo kuo prasidėjo kapitalizmas mūsų šalyje? Priminsiu, – nuo mokamų viešųjų tualetų! „Pinigai nekvepia“ – šis vieno Senovės Romos imperatoriaus pasakymas tapo lietuviškos rinkos ekonomikos pradinio kapitalo kaupimo metodologija ir technologija. Prieš keletą metų Kaune net buvo atsiradęs taip vadinamas „auksinis“ tualetas. Reaguodami į tokias tendencijas gyventojai miestų atokesnius kiemus bei aplinkinę gamtą pavertė išvietėmis. Šlapimu dvokia net pajūris ir valstybinių įstaigų prieigos.

2017 m. gegužės 30 d., antradienis

Julių Janonį atsimenant

Lygiai prieš šimtą metų iš gyvųjų tarpo pasitraukė didis lietuvių tautos sūnus, Rusijos Socialdemokratų Darbininkų Partijos (bolševikų) lietuvių sekcijos veikėjas, revoliucionierius, pirmasis proletarinis lietuvių poetas, JULIUS JANONIS (1896–1917). Tokia liūdna, bet visgi garbinga sukaktis skatina atsiminti, kas buvo Janonis ir kodėl jis lieka svarbus šiandien, ištisam amžiui praėjus nuo tragiškos jo mirties.

2017 m. gegužės 29 d., pirmadienis

Ploninant kelius išvogti milijonai, bet atlyginimų vis tiek neišmoka

Tokios yra naujienos mūsų Marijos žemelėje – gegužės 25 d. pasklido žinia apie itin pelningą kelių statybos kompanijų aferą: Lietuvos kelių tiesimo normatyvai numato leistiną kelio dangos storio nuokrypio ribą, o šia nuolaida, matyti, per pastaruosius metus buvo pasinaudota 80% kelių tiesimo atvejų. „Apskaičiuota, kad kelininkams paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 cm pločio asfalto dangos buvo galima uždirbti 57 tūkst. 70 eurų“ (Delfi).

2017 m. gegužės 20 d., šeštadienis

Vladimiras Leninas. Apie valstybę

Pastoviai porinama, esą mes gyvename „demokratinėje“ ir „teisinėje“ valstybėje, kurioje garantuojamos žmogaus teisės, laisvės ir pan. O praktika rodo, kad vadinamojoje demokratijoje valdžiai į paprastų žmonių reikalus – tiesiog nusispjauti. Verčiau rūpinamasi didžiųjų turtuolių interesais. Tačiau ar iš vis susimąstome, kodėl taip yra, kas apskritai yra toji „valstybė“, „demokratija“ ir t. t.? Išsamūs atsakymai į šiuos bei kitus klausimus – Lenino paskaitoje „Apie valstybę“.

2017 m. gegužės 19 d., penktadienis

Ho Ši Minas. Mano kelias į leninizmą

1890 m. gegužės 19 d. gimė Vietnamo nacionalinio išsivadavimo ir komunistinio judėjimų lyderis, socialistinio Vietnamo kūrėjas, Ho Ši Minas (1890–1969). Visą savo gyvenimą paskyręs savo šalies išvadavimui nuo kolonializmo jungo, buvęs aktyviu tarptautinio komunistinio judėjimo veikėju, jis iki šiolei lieka didžiu patriotizmo ir internacionalizmo pavyzdžiu. Šia proga savo skaitytojams siūlome susipažinti su „Marksisto bibliotekos“ skelbiamu jo rašiniu, „Mano kelias į leninizmą“, kuriame jis paaiškina, kas atvedė jį į kovotojų už komunizmą gretas.

2017 m. gegužės 12 d., penktadienis

Pergalės šešėlis

Vertėjo komentaras: Štai ir prabėgo Gegužės 9-oji... daugelis prilipę prie televizorių, spoksojo į Maskvoje Pergalės dienos minėjimą, į nemirtingo pulko eiseną. Stebint plevėsuojančias Vlasovo vėliavas, juodaskvernius šventikus, carinės Rusijos atributus, pompastines eisenas ir ant uždengto V. Lenino Mauzoliejaus užsilipusį pagrindinį Mafijos bosą, rėžiantį prakalbą apie rusų pasaulio vienybę, į trečią planą nutrenktas raudonas vėliavas, mąstančiam piliečiui negali nekilti viena mintis – istorinė atmintis Rusijos kapitalistų naudojama savais tikslais. Pergalės šventė pavirto į šešėlį to, kuo ji buvo TSRS laikais... ši šventė Rusijos kapitalistų klasės naudojama savais tikslais... pamirštama, kad šį karą laimėjo Tarybinė liaudis, gynusi Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos idealus...