2017 m. gegužės 30 d., antradienis

Julių Janonį atsimenant

Lygiai prieš šimtą metų iš gyvųjų tarpo pasitraukė didis lietuvių tautos sūnus, Rusijos Socialdemokratų Darbininkų Partijos (bolševikų) lietuvių sekcijos veikėjas, revoliucionierius, pirmasis proletarinis lietuvių poetas, JULIUS JANONIS (1896–1917). Tokia liūdna, bet visgi garbinga sukaktis skatina atsiminti, kas buvo Janonis ir kodėl jis lieka svarbus šiandien, ištisam amžiui praėjus nuo tragiškos jo mirties.

2017 m. gegužės 29 d., pirmadienis

Ploninant kelius išvogti milijonai, bet atlyginimų vis tiek neišmoka

Tokios yra naujienos mūsų Marijos žemelėje – gegužės 25 d. pasklido žinia apie itin pelningą kelių statybos kompanijų aferą: Lietuvos kelių tiesimo normatyvai numato leistiną kelio dangos storio nuokrypio ribą, o šia nuolaida, matyti, per pastaruosius metus buvo pasinaudota 80% kelių tiesimo atvejų. „Apskaičiuota, kad kelininkams paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 cm pločio asfalto dangos buvo galima uždirbti 57 tūkst. 70 eurų“ (Delfi).

2017 m. gegužės 20 d., šeštadienis

Vladimiras Leninas. Apie valstybę

Pastoviai porinama, esą mes gyvename „demokratinėje“ ir „teisinėje“ valstybėje, kurioje garantuojamos žmogaus teisės, laisvės ir pan. O praktika rodo, kad vadinamojoje demokratijoje valdžiai į paprastų žmonių reikalus – tiesiog nusispjauti. Verčiau rūpinamasi didžiųjų turtuolių interesais. Tačiau ar iš vis susimąstome, kodėl taip yra, kas apskritai yra toji „valstybė“, „demokratija“ ir t. t.? Išsamūs atsakymai į šiuos bei kitus klausimus – Lenino paskaitoje „Apie valstybę“.

2017 m. gegužės 19 d., penktadienis

Ho Ši Minas. Mano kelias į leninizmą

1890 m. gegužės 19 d. gimė Vietnamo nacionalinio išsivadavimo ir komunistinio judėjimų lyderis, socialistinio Vietnamo kūrėjas, Ho Ši Minas (1890–1969). Visą savo gyvenimą paskyręs savo šalies išvadavimui nuo kolonializmo jungo, buvęs aktyviu tarptautinio komunistinio judėjimo veikėju, jis iki šiolei lieka didžiu patriotizmo ir internacionalizmo pavyzdžiu. Šia proga savo skaitytojams siūlome susipažinti su „Marksisto bibliotekos“ skelbiamu jo rašiniu, „Mano kelias į leninizmą“, kuriame jis paaiškina, kas atvedė jį į kovotojų už komunizmą gretas.

2017 m. gegužės 12 d., penktadienis

Pergalės šešėlis

Vertėjo komentaras: Štai ir prabėgo Gegužės 9-oji... daugelis prilipę prie televizorių, spoksojo į Maskvoje Pergalės dienos minėjimą, į nemirtingo pulko eiseną. Stebint plevėsuojančias Vlasovo vėliavas, juodaskvernius šventikus, carinės Rusijos atributus, pompastines eisenas ir ant uždengto V. Lenino Mauzoliejaus užsilipusį pagrindinį Mafijos bosą, rėžiantį prakalbą apie rusų pasaulio vienybę, į trečią planą nutrenktas raudonas vėliavas, mąstančiam piliečiui negali nekilti viena mintis – istorinė atmintis Rusijos kapitalistų naudojama savais tikslais. Pergalės šventė pavirto į šešėlį to, kuo ji buvo TSRS laikais... ši šventė Rusijos kapitalistų klasės naudojama savais tikslais... pamirštama, kad šį karą laimėjo Tarybinė liaudis, gynusi Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos idealus...

2017 m. gegužės 11 d., ketvirtadienis

Pergalės diena

Gegužės 9-ą dieną milijonai žmonių visame pasaulyje su meile ir pagarba širdyse minėjo didžią istorinę datą – Pergalės dieną. Kokios pergalės? – Lietuvoje toks klausimas gali kilti ne vienam jaunosios kartos atstovui. Ogi pergalės, ne tik išlaisvinusios daugybę tautų nuo hitlerinio fašizmo jungo, bet ir laidavusios jų fizinį išlikimą.

2017 m. gegužės 7 d., sekmadienis

Petras Cvirka. Lietuvio tėvynės balsas

Artėja Gegužės 9–oji – didžiosios pergalės prieš vokiškąjį fašizmą diena. Diena pergalės, kuri faktiškai išgelbėjo rytų ir vidurio Europos tautas, tame tarpe lietuvių, ne tik nuo visiško pavergimo, bet ir fizinio sunaikinimo. Tačiau pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje stengiamasi visais įmanomais būdais klastoti istoriją pagal įsivyravusius antikomunizmo ir rusofobijos kanonus; todėl užtušuojama ir tikroji 1945 m. gegužės 9 d. reikšmė. Žemiau pateikiamas dar 1943 m. išėjęs rašytojo P. Cvirkos (1909–1947) straipsnis „Lietuvio tėvynės balsas“ šią reikšmę visu aiškumu perteikia iš lietuvio patrioto perspektyvos.

2017 m. gegužės 6 d., šeštadienis

„Kairieji“ išsivysčiusiose pasaulio šalyse

Šiandienos kairieji, ypač gyvenantys išsivysčiusiose šalyse (tame tarpe ir Rusijos Federacijoje) – tai aktyvistų grupelės, skaitlingos partijos ir net internacionalai, kurie pasisako „už viską, kas gera“, veikia pagal principą „kažką juk reikia daryti“, tačiau dažnai ignoruoja teorinius klausimus ir taip vis giliau klimpsta į ekonomizmo liūną.

2017 m. gegužės 5 d., penktadienis

Antonijus Gramšis. Mūsų Marksas

Šių metų gegužės 5 d. minime didžio mąstytojo, mokslininko ir revoliucionieriaus, mokslinio komunizmo kūrėjo, KARLO MARKSO (1818–1883) 199–ąsias gimimo metines. Šia proga savo skaitytojų dėmesiui pateikiame italų marksisto, žymaus III Internacionalo (Kominterno) veikėjo ir politinio kalinio, A. Gramšio (1891–1937) straipsnį „Mūsų Marksas“, parašytą 1918 m. buvusio 100–ojo Markso jubiliejaus proga. Tačiau ir šiandien, besibaigiant antrajam Markso šimtmečiui, pagrindinė teksto mintis lieka aktuali.

2017 m. gegužės 4 d., ketvirtadienis

„Žaibo kirtis 2017“ – Lietuvos kariai rengiami kovai prieš protestuojančius piliečius

Antradienį, gegužės 2 d., Marijampolėje ir Vilkaviškyje buvo galima pamatyti Lietuvai neįprastą reginį: į abiejų miestų centrus išėjusios protestuotojų minios užėmusios centrinius valdžios pastatus, o jų jėga numalšinti įvestos greitojo reagavimo karinės pajėgos. Bet tai ir buvo tik reginys, o ne realūs įvykiai – čia vyko balandžio 28 d. prasidėjusios ir iki gegužės 7 d. besitęsiančios nacionalinės karinės pratybos „Žaibo kirtis 2017“ (TV 3).

2017 m. gegužės 1 d., pirmadienis

Gegužės 1–oji: šventė, kova, ar letargo miegas?


Atėjo ir praėjo Gegužės 1–oji – šiuolaikiniuose lietuviškuose kalendoriuose „Tarptautinės darbo dienos“ pavadinimu žymima nedarbo diena. Visame pasaulyje – nuo Prancūzijos iki Graikijos, nuo Indijos iki Brazilijos, nuo Kambodžos iki Korėjos – šimtai, tūkstančiai ir net milijonai darbo žmonių išėjo į gatves protestuodami prieš neteisybę ir kapitalistinį išnaudojimą. Apie tai rašė net lietuviškoji spauda (Diena.lt). Bet kaipgi yra pas mus?