2017 m. lapkričio 29 d., trečiadienis

Spalio revoliucijos 100-metis pasaulyje

Kol Lietuvoje, kaip kitose letargiškose rytų bei vidurio Europos kraštuose Spalio revoliucijos šimtmetis praėjo ganėtinai ramiai, iš šono žiūrint, net nuobodžiai, nereikėtų apsigauti ir manyti, kad komunistinis judėjimas išsisėmęs, o Didžiojo Spalio idėjos – mirusios. Priešingai: visame pasaulyje, nuo Amerikos iki Azijos ir nuo Rusijos iki Afrikos šimtai, tūkstančiai ir net milijonai žmonių su meile ir pagarba širdyse minėjo šį garbingą jubiliejų aiškiai suvokdami, kad tik kovoje už socializmą ir komunizmą slypi šviesesnės ateities perspektyva. Tai negali neteikti vilties bei optimizmo ir mums, Lietuvos komunistams. Užtat ir pasižiūrėkime į nuotraukas – kaip Didžiojo Spalio šimtmetį minėjo draugai visame pasaulyje.



Kibirkštis


2017 m. lapkričio 25 d., šeštadienis

Fidelis Kastro ir kapitalizmo apologetai

Prieš vienerius metus, 2016-ųjų lapkričio 25-ąją, mirė ilgametis Kubos komunistų lyderis, F. Kastro. Kaip įprasta „laisvojoje“ žiniasklaidoje, apie šį žmogų buvo kabinami makaronai, vaizduojant jį „tironu“ ir „diktatoriumi“ – mat tokia versija naudinga pasaulio galingiesiems. Bet už ką ir dėl ko taip jo nekenčia? Ką tokio padarė šis tariamas baubas, kad užsitraukė nesibaigiantį kapitalistų ir jų pakalikų pyktį? Apie tai – graikų publicisto, N. Moto pasisakyme „Fidelis Kastro ir kapitalizmo apologetai“.

2017 m. lapkričio 23 d., ketvirtadienis

Lietuviai vergauja – Grybauskaitė juokiasi

Praeitą savaitę D. Grybauskaitė dalyvavo Švedijos uostamiestyje, Geteborge vykusiame ES viršūnių susitikime, skirtame augančio skurdo ir socialinės nelygybės klausimams. Tipiškas politikierių pasisėdėjimas, kuriame eilinį sykį kabinami makaronai apie tariamą „susirūpinimą“ liaudies vargais visgi pažėrė įdomių perliukų – viena švedų žurnalistė netikėtai prezidentės užklausė, ką ši galvoja apie Švedijoje dirbančius, bet lygių teisių su vietiniais neturinčius lietuvių darbininkais. Reakcija, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, buvo įdomi.

2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis

Šimašiaus taikiklyje – dar du paminklai

Prieš porą metų Vilniaus miesto mero pareigas einantis liberalų lyderis, R. Šimašius, visai nesiskaitydamas nei su daugumos miestiečių, nei kultūrinio paveldo apsaugos įstaigų nuomone, nuo Žaliojo tilto pašalino jas puošusias socialistinio realizmo stiliaus skulptūras. Bet ant kranto stovintį „vamzdį“ tikriausiai pamilusiam politikieriui vien šito dar maža – dabar jis užsimojo nugriauti žymių lietuvių šviesuolių, P. Cvirkos ir S. Nėries, paminklus.

Europos Sąjungos buržujų ir biurokratų siaubas – komunizmas

Dar 1848-aisiais Marksas su Engelsu rašė, kad po Europą klaidžioja valdančiųjų sluoksniams nerimą kelianti komunizmo šmėkla. Nuo tada praėjo daugiau kaip pusantro šimtmečio, bet lapkričio 15-ąją Europos Parlamente vykusi diskusija Spalio revoliucijos 100-mečio ir jos istorinio palikimo klausimu parodė, kad toji šmėkla nerimsta iki šiol. Daugeliu klausimų į atlapus vieni kitiems puolantys politikieriai, liberalai ir konservatoriai, eurofederalistai ir nacionalistai, dėl vieno vis dėlto sutarė: komunizmo idėja dar gyva ir būtina, „išraunant ją su šaknimis“ užkirsti kelią pilnutiniam jos atgimimui bei suklestėjimui, kuris reikštų pačios ES pražūtį.

2017 m. lapkričio 19 d., sekmadienis

JAV, ES ir Ukraina – prieš nacizmo pasmerkimą

Tariamu „laisvės ir demokratijos“ bastionu pristatomos Jungtinės Valstijos darsyk pademonstravo tikrąjį savo veidą: lapkričio 16-ąją Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje JAV nubalsavo prieš Rusijos Federacijos siūlytą nacizmą smerkiančią rezoliuciją. Už ją nubalsavo 125-ios šalys, susilaikė 51-a (tarp jų – ES valstybės), o kartu su JAV „prieš“ balsavo vienintelė Ukraina. Bet tai dar ne viskas.

2017 m. lapkričio 17 d., penktadienis

Mūsų lakštingala (E. Mieželaitis apie Salomėją Nėrį)

Minėdami žymios lietuvių liaudies poetės, S. Nėries (1904-1945) 113-ąsias gimimo metines, skaitytojų dėmesiui pateikiame kito mūsų tautos kultūrinio veikėjo, Eduardo Mieželaičio, knygos „Čia Lietuva“ ištrauką „Mūsų lakštingala“ – joje duodama bendra S. Nėries gyvenimo bei kūrybos apžvalga, su gilia pagarba nušviečiami pagrindiniai istoriniai bei socialiniai motyvai, parodant ne tiktai meninį, poetinį, bet ir idėjinį josios brendimą, poetei atsisakius buržuazinių iliuzijų ir dar gana jauname amžiuje ėmus griežtai antikapitalistines ir antifašistines pozicijas, stojus į socializmo-komunizmo šalininkų gretas. Ypač aktualu besidomintiems poetės gyvenimu ar apskritai lietuvių literatūros istorija šiandien, prieš beveik trisdešimtį metų prasidėjusios ir iki šiolei nesibaigiančios istorijos klastojimo kampanijos, be perstojo kurstomo antitarybinio ir antikomunistinio psichozo fone.

2017 m. lapkričio 16 d., ketvirtadienis

Turčiams – nemokamos patalpos, dirbantiesiems – špyga

Jau metus šeimininkaujanti S. Skvernelio vyriausybė buvo žadėjusi tvarkyti valstybinio nekilnojamojo turto valdymo klausimus. Tuo tarpu Vilniuje poroje prestižinių, tai pačiai valstybei priklausančių adresų (Gedimino pr. 2/1-28; A. Vienuolio g. 8) iki šiolei „už ačiū“ bazuojasi dvi ne mažiau prestižinės organizacijos: Lietuvos Verslo bei Pramonininkų konfederacijos. Kiek kuklesnes, bet irgi valstybės išlaikomas patalpas, gauna smulkesnioji Darbdavių konfederacija (Algirdo g. 31). Kyla klausimas: jei Skvernelio grupė ką nors ir tvarko, tai kieno gi naudai?

2017 m. lapkričio 15 d., trečiadienis

Apie pagrindinį socializmo ekonomikos dėsnį

(Nuo vertės prie vartojamosios vertės – betarpiškai visuomeninio socialistinio ūkio) 

Gintaras Butkus. Kaip iš tiesų gyventa tarybiniais laikais? Atsakymas antikomunistui

Neseniai pasirodė straipsnis antrašte „Komunizmo idėjos atgimsta iš užmaršties socialiniuose tinkluose“, jo autorius, Infa.lt redaktorius A. Daunys, minėtame tekste nerimaudamas dėl mūsuose stiprėjančių simpatijų komunistinei idėjai, pažeria eilę tariamų „tiesų“ apie buvusįjį tarybinį gyvenimą, esą parodančių, „kaip buvo blogai“. Deja, jų būta ne ko kito, kaip paprasčiausios dezinformacijos. Užtat, matydamas reikalą duoti atkirtį žmonių klaidinimui, nusprendžiau papunkčiui, remdamasis faktais bei patirtimi, atsakyti į autoriaus teiginius. Tad pradėkime.

2017 m. lapkričio 12 d., sekmadienis

Didžioji Spalio socialistinė revoliucija ir dabartiniai mūsų uždaviniai

Lapkričio 4 d. Vilniuje vykusios marksistinės konferencijos „Didžioji Spalio socialistinė revoliucija Rusijoje ir Lietuva“ metu skaitytas pranešimas „Didžioji Spalio socialistinė revoliucija ir dabartiniai mūsų uždaviniai“. Pranešėjas revoliucijos 100-mečio šviesoje aptarė dabarties pasaulio bei Lietuvos aktualijas, mūsų šalies marksistams kylančius praktinius uždavinius. Žemiau pateikiamas pilnas pranešimo tekstas.

2017 m. lapkričio 10 d., penktadienis

Aleksandras Batovas. Spalio šimtmetis: ką švenčiame?

Lapkričio 7-ąją visame pasaulyje buvo minima Didžioji Spalio socialistinė revoliucija. Ne išimtis ir Rusija, kurios miestuose vyko mitingai, susirinkimai, kiti minėjimai. Maskvoje, tuo tarpu, surengtas protestinis mitingas „Raudonasis maršas 2017“, kuriame vienu pagrindinių kalbėtojų buvo ROT FRONTO (Российский Объединённый Трудовой Фронт – ROT FRONT – Rusijos Vieningasis Darbo Frontas) Maskvos vadovas, rusų komunistinio judėjimo veikėjas A. Batovas. Savo skaitytojų dėmesiui pateikiame šios kalbos teksto lietuvišką vertimą – pagrinde liečiamos Rusijos aktualijos ne tik įdomios, bet daug kuo panašios ir į mūsiškę situaciją (žemiau žr. video iš mitingo).

2017 m. lapkričio 9 d., ketvirtadienis

„Rojaus popieriai“ – pasaulinio masto afera ir kapitalizmo kasdienybė

Šią savaitę „Pietų Vokietijos laikraštis“ (Suddeutsche Zeitung) paskelbė skandalingus ir viso pasaulio dėmesį pritraukusius vadinamuosius „Rojaus popierius“ (Paradise papers) – nutekinti daugiau kaip 13,4 mln. dokumentų, kuriuose apstu pikantiškų detalių apie didžiųjų pasaulio piniguočių finansines aferas. Jų tarpe – ne tik Britanijos monarchė Elžbieta II ir JAV prekybos sekretorius V. Rosas, bet ir lietuviškųjų buržujų pažiba – A. Guoga.

2017 m. lapkričio 8 d., trečiadienis

Konferencija Spalio revoliucijos 100-mečiui

Šeštadienį (lapkričio 4 d.) Vilniuje įvyko SLF (m) bei kitų bendraminčių marksistų inicijuota konferencija, skirta Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 100-mečiui paminėti bei pagerbti: „Didžioji Spalio socialistinė revoliucija Rusijoje ir Lietuva“. Eilėje pasisakymų bei pranešimų aptarti opieji šią temą liečiantys teoriniai bei praktiniai klausimai.

2017 m. lapkričio 7 d., antradienis

Revoliucija buvo ir bus (Spalio revoliucijos 100-mečiui)

Spalio revoliucija – tai siaubas, žudynės ir teroras, o josios rezultatas – Tarybų valstybė – bene didžiausia visų laikų tragedija. Bet štai jai žlugus gyvename anksčiau neregėtame laisvės ir demokratijos aukso amžiuje. Tokia tariamoji tiesa, mums peršama masinėse (dez) informacijos priemonėse „apžvalgininkais“, „istorikais“ bei „ekspertais“ prisistatinėjančių politinių prostitučių. Tos pat „tiesos“ mokomės mokyklos suole. Ją išgirstame ir universitetų, kolegijų auditorijose.

2017 m. lapkričio 5 d., sekmadienis

Graikų komunistai: į klausimą reforma ar revoliucija, atsakome – revoliucija!

Tokią poziciją šią savaitę (lapkričio 2-3 d.) vykusiame Tarptautiniame komunistų ir darbininkų partijų susitikime Leningrade išsakė Graikijos Komunistų Partijos (GKP) vadovas, D. Koucoumbas. Didžiosios Spalio revoliucijos 100-mečiui skirtame pranešime graikų komunistų lyderis aptarė dabarties tarptautinio komunistinio judėjimo aktualijas, 10-ties tezių pavidalu iškeldamas pamatinius principus 21-ojo amžiaus komunistų veiklai. Skaitytojų dėmesiui pateikiame šio dokumento lietuvišką vertimą.


2017 m. lapkričio 3 d., penktadienis

Trumpas marksizmo ABC (2: Politinė ekonomija – visuomenės anatomija)

Spalio 26-ąją dieną Vilniuje vyko antroji įvadui į marksizmą skirta paskaita. Joje buvo bendrais bruožais aptarta antroji sudedamoji marksizmo dalis, būtent Markso ekonominis mokslas, Lenino įvardytas pačiu ryškiausiu, visapusiškiausiu ir detaliausiu marksizmo patvirtinimu. Pagalbine priemone grupėje studijuojantiems marksizmą naudojama V. Lenino brošiūra: „Karlas Marksas: trumpa biografinė apybraiža ir marksizmo išdėstymas“. Žemiau pateikiama visa antrosios paskaitos medžiaga.


Kibirkštis